Solo nugyveno gyvenimą, kurio nenusipelno joks šuo. Beveik dešimtmetį jis praleido vienas Los Andželo gatvėse, gyvendamas už save. Bėgant metams, Solo susirgo ir buvo per senas, kad neatsiliktų nuo kitų šunų, rašo ilovemydogsomuch
Galiausiai jis buvo per pavargęs ir silpnas, kad galėtų daugiau vaikščioti, ir nugriuvo ant moters verandos. Kai moteris jį atrado, ji pavadino jį Solovino (ispaniškai „jis atvyko vienas)“ ir iškvietė „Rocket Dog Rescue“ pagalbos tarnybą.
Gelbėtojai išskraidino jį į San Franciską, kur jis išvyko gyventi pas globėją. Deja, Solo buvo ne kartą įvaikintas, bet vėl ir vėl sugrįžo ne dėl savo kaltės.
Kol vieną dieną Carol Messina pamatė Solo nuotrauką internete ir iškart suprato, kad turi jį išgelbėti.
„Kai sutikau jį ir pamačiau, koks jis liūdnas, žinojau, kad jis liks su manimi amžinai, kad ir kas nutiktų“, – „The Dodo“ pasakojo Messina.
Dėl Solo praeities jis buvo labai nedrąsus ir vis tiek visiškai nepasitikėjo žmonėmis. Į aplinkinius jis nereagavo įprastai ir krūpčiodavo, kai tik kas nors jį paglostydavo.
Tačiau Messina netrukus sužinojo, kad tai ne tik pasitikėjimo, o klausos problema. Pasirodo, Solo klausa buvo kur kas blogesnė, nei kas nors manė – jis buvo praktiškai kurčias. Tai paaiškina, kodėl jis krūpčiodavo, kai kas jį paliestų; jis nesijautė patogiai, kai žmonės sėlina prie jo, kai negirdėjo jų ateinant.
Jo dantys taip pat buvo labai blogi ir kėlė jam daug skausmo. Laimei, Messina padarė jam operaciją, reikalingą dantims sutvarkyti, o po to jis elgėsi kaip visiškai naujas šuo! Buvo akivaizdu, kad skausmas turėjo įtakos ir jo elgesiui.
Šaltinis: ilovemydogsomuch.com